Metro – receptas nuo dviejų problemų

Vilnius auga greičiau, nei spėja plėstis jo gatvės. Kiekvienas naujas kvartalas prideda automobilių, o vietos naujoms juostoms mieste nebėra. Galima dar kartą perdažyti žymėjimą, galima dar kartą pakeisti šviesoforų programas, bet tai jau tik smulkus derinimas. Esminis žingsnis, kurį sostinė anksčiau ar vėliau turės padaryti, yra metro.

Metro skiriasi nuo visų kitų susisiekimo būdų vienu dalyku: jis nestovi. Jam nerūpi nei spūstis, nei sniegas, nei avarija sankryžoje. Traukinys atvažiuoja kas kelias minutes, o kelionės laikas yra toks pat ir piko metu, ir vidurdienį. Būtent nuspėjamumas žmones perkelia iš automobilio – ne raginimai ir ne mokesčiai.

Suprantame pagrindinį kontrargumentą. Metro yra brangu, o Vilnius nėra milijoninis miestas. Bet skaičiuoti reikia ne tik kelionės, o visą naudą, kurią ta pati investicija duoda.

Čia ir yra antroji metro funkcija, apie kurią Lietuvoje dar neseniai nebuvo įprasta kalbėti. Giliai įrengtos stotys ir tuneliai yra tai, ką daugelis Europos miestų turi kaip paruoštą apsaugos infrastruktūrą. Karo atveju tai yra vienos saugiausių vietų mieste – su įrengtais įėjimais, ventiliacija, elektra ir ryšiu, kur telpa dešimtys tūkstančių žmonių.

Šiandien Vilnius slėptuvių klausimą sprendžia atskirai. Tai reiškia atskirus pinigus, atskirus projektus ir atskirus statinius, kurie kasdien nieko neduoda – jie tiesiog stovi ir laukia blogiausio. Metro atveju tie patys pinigai dirba kasdien: ryte veža žmones į darbą, o prireikus tampa apsauga. Viena investicija, dvi funkcijos. Toks skaičiavimas iš esmės pakeičia projekto ekonomiką ir paaiškina, kodėl į jį verta žiūrėti rimtai net ir mūsų dydžio mieste.

Tai nereiškia, kad rytoj reikia kasti tunelį. Reikia nuoseklumo. Pirmiausia – atnaujinti ir nepagražinti galimybių studijas: kiek realiai kainuoja, kiek keleivių veža, kiek sutaupoma slėptuvių programoje. Antra – pasirinkti vieną labiausiai apkrautą kryptį ir ties ja sustoti, o ne braižyti svajonių tinklo žemėlapių. Trečia – rezervuoti žemę stotims ir depui dabar, kol ji dar neužstatyta, nes vėliau tai kainuos daug brangiau. Ketvirta – ieškoti Europos Sąjungos gynybos ir saugumo finansavimo, kuris šiandien yra realesnis nei bet kada.

Metro nėra prestižo projektas. Tai sprendimas dviem problemoms, kurių nei viena savaime neišnyks: miesto spūstims ir gyventojų saugumui. Kuo anksčiau pradėsime rimtai skaičiuoti, tuo pigiau tai kainuos.