Nemokamas viešasis transportas – visokeriopa nauda gyventojams

Kai pasiūlome vilniečiams važinėti viešuoju transportu nemokamai, pirmas klausimas būna apie pinigus. Tad nuo jų ir pradėkime.

Miestas viešąjį transportą dotuoja jau dabar – apie tris ketvirtadalius jo išlaikymo kaštų padengia savivaldybė, o ne keleivis. Bilietai surenka maždaug 40–50 milijonų eurų per metus. Skamba daug, kol nepažiūri į bendrą vaizdą: miesto biudžetas siekia apie du milijardus. Tai yra keli procentai. Ne malonus, bet ir ne lemtingas skaičius, ypač kai už jį galima gauti kelis dalykus iš karto.

Pirmas – daugiau žmonių autobuse ir troleibuse. Kiekvienas, kuris persėda iš automobilio, atlaisvina vietą gatvėje tam, kas vairuoti privalo. Vilnius stovi spūstyse ne todėl, kad trūksta asfalto, o todėl, kad per daug žmonių važiuoja po vieną. Nemokama kelionė yra paprasčiausias ir greičiausias būdas tą įprotį pajudinti.

Antras – švaresnis oras. Čia nereikia nei modelių, nei pažadų: mažiau variklių gatvėje reiškia mažiau išmetamųjų dujų kiemuose, prie mokyklų ir darželių.

Trečias – ir ekonomiškai įdomiausias. Nemokamas važiavimas turėtų galioti Vilniuje deklaravusiems gyvenamąją vietą. Šiandien sostinėje gyvena nemažai žmonių, kurie čia dirba, naudojasi gatvėmis, darželiais ir poliklinikomis, bet oficialiai yra registruoti kitur. Vadinasi, jų sumokėti mokesčiai keliauja ne į Vilniaus biudžetą. Apie pusė gyventojų pajamų mokesčio grįžta į tą savivaldybę, kurioje žmogus deklaruotas. Nemokamas transportas yra konkreti, kasdien juntama priežastis tą deklaraciją sutvarkyti. Dalis negautų bilietų pajamų tiesiog sugrįžtų kitu keliu.

Ketvirtas, apie kurį kalbama rečiau – greitis. Kai nebereikia tikrinti bilietų ir laukti, kol visi juos pažymės, autobusas stotelėje stovi trumpiau. Įlipti galima pro visas duris. Maršrutas pagreitėja be nė vieno naujo kilometro kelio.

Būkime sąžiningi ir dėl rizikos. Nemokamas blogas transportas lieka blogu transportu. Jei autobusai važiuos kas pusvalandį ir bus perpildyti, žmonės į juos nepersės jokia kaina. Todėl šis sprendimas turi eiti kartu su didesniais reisų dažniais populiariausiuose maršrutuose ir su atskiromis juostomis, kuriose viešasis transportas neįstringa bendroje eilėje. Antraip išleisime pinigus ir negausime nieko.

Mūsų siūlymas paprastas: palaipsniui, pradedant nuo mokinių, studentų ir senjorų, pereiti prie nemokamo viešojo transporto visiems deklaravusiems vilniečiams ir tuo pačiu metu investuoti į maršrutų dažnį. Tai nėra dovana. Tai investicija į miestą, kuriame greičiau nuvažiuojama ir lengviau kvėpuojama.