Tinkama infrastruktūra – NT plėtotojų atsakomybė

Naujas kvartalas Vilniuje paprastai atrodo taip. Pirma atsiranda namai. Paskui – žmonės. Ir tik tada paaiškėja, kad darželyje vietų nėra, mokykla už trijų kilometrų, automobilius statyti negalima niekur, o į stotelę reikia eiti per purvyną. Gyventojai kreipiasi į savivaldybę, savivaldybė ieško pinigų, o tie pinigai yra visų vilniečių. Statytojas tuo metu jau pardavė butus ir dirba kitoje vietoje.

Taip neturi būti. Infrastruktūra nėra priedas prie statybos – ji yra statybos dalis.

Siūlome iš esmės peržiūrėti leidimų išdavimo tvarką ir remtis paprastu principu: leidimas statyti išduodamas tada, kai projekte išspręsti bendruomenės poreikiai, kuriuos ta statyba sukuria. Ne pažadėti, o išspręsti – su brėžiniais, terminais ir atsakomybe.

Ką tai reiškia praktiškai?

Jei kvartale gyvens tūkstantis žmonių, projekte turi būti tiek parkavimo vietų, kad automobiliai nestovėtų ant šaligatvių ir vejų. Jei statomi šeimoms skirti butai, turi būti atsakyta, kur eis jų vaikai: arba sklype numatytas darželis, arba su miestu sutarta, kaip ir kada bus išplėsta artimiausia ugdymo įstaiga. Turi būti gatvė, pro kurią įvažiuoja šiukšliavežė ir greitoji. Turi būti šaligatvis, apšvietimas ir viešojo transporto stotelė pasiekiamu atstumu. Turi būti vieta, kur vaikas gali žaisti, o senjoras – atsisėsti.

Antras dalykas – eiliškumas. Šiandien dažna situacija, kai žmonės jau gyvena, o pažadėta infrastruktūra lieka kitam etapui, kuris vis atidedamas. Logiška tvarka yra priešinga: statybos užbaigimo aktas ir leidimas gyventi išduodami tada, kai suderėti infrastruktūros įsipareigojimai įvykdyti.

Trečias dalykas, be kurio visa tai neveiks – aiškumas. Reikalavimai turi būti iš anksto žinomi, vienodi visiems ir surašyti taisyklėse, o ne derinami kiekvienu atveju atskirai. Plėtotojui tai net naudinga: jis gali suskaičiuoti kaštus prieš perkant sklypą, o ne vėliau derėtis koridoriuose. Neaiškios taisyklės yra brangios abiem pusėms ir patogios tik tiems, kurie moka jas apeiti.

Mes nesame prieš statybas. Vilniui reikia naujų butų, o augantis miestas yra geras ženklas. Bet augimo kaina negali būti perkeliama tiems, kurie čia jau gyvena. Jei projekte apsimoka statyti dar vieną namą, tai jame turi apsimokėti ir kiemas, ir darželis, ir gatvė. Tokia yra sąžininga plėtra, ir tokios siūlome reikalauti.